Šviesa, jos techniniai apibrėžimai, matavimo vienetai, dydžiai

Mus supantis pasaulis yra kupinas šviesos. Nuo jos neatsiejamas mūsų gyvenimas, buitis. Šviesa, jos intensyvumas, daro įtaką žmogui tiek fiziškai, tiek emociškai. Ji geba mums sukelti nuovargį, nerimą arba sutekti jėgų, energijos, gerų emocijų.

Keičiantis amžiams, technologijoms vystantis, žmonija sugebėjo pažaboti šviesą, ją sukurti, keisti, tobulinti. Saulės teikiamos šviesos jau seniai nebepakanka. Jau seniai praėjo tie 1880-ieji, kuomet išradėjas Tomas Edisonas (angl. Tom Edison) užpatentavo pirmąją elektros paskirstymo sistemą, taip suteikdamas galimybę kaitrinei lemputei atsirasti kiekvieno to meto amerikiečio namuose.

Nuo to laiko šviesos šaltiniai vis tobulinami, išrandami naujesni, taupesni, ekonomiškesni. Kartu su jais vystėsi tokios mokslo šakos, tiriančios šviesą, kaip šviesotechnika, elektrotechnika. Jų dėka, susisteminti šviesos bei apšvietimo techniniai parametrai, apibrėžti jų dydžiai bei matavimo vienetai.


Trumpa šviesos savybių apžvalga:

Šviesa - tai elektromagnetinis spiduliavimas, veikiantis akies tinklainę ir sukuriantis joje matomą vaizdą. Mus supančių spalvų matymas priklauso nuo elektromagnetinių bangų ilgio:

Raudona - λ = 0,76 ÷ 0,62 µm;
Oranžinė - λ = 0,62 ÷ 0,59 µm;
Geltona - λ = 0,59 ÷ 0,56 µm;
Žalia - λ = 0,56 ÷ 0,50 µm;
Žydra - λ = 0,50 ÷ 0,48 µm;
Mėlyna - λ = 0,48 ÷ 0,45 µm;
Violetinė - λ = 0,45 ÷ 0,38 µm.

Žmogaus akis skirtingai reaguoja į spalvas, štai į gelsvai-žalsvą spalvą ji reaguoja jautriausiai. Maksimalus akies jautrumas yra esant 0,555 µm ilgio bangai. Bangų spektras, esantis už raudonos ir violetinės spalvų spektro ribų, žmogaus akimi jau nebematomas.

Apšvietimas gali būti natūralusis, dirbtinis, mišrus. Natūraliojo apšvietimo spektras žmogui artimesnis, tačiau jis yra nepastovus tiek paros, tiek metų bėgyje, todėl visais atvejais papildomai įrengiamos dirbtinio apšvietimo sistemos. Šių sistemų projektavimui naudojamos tokios kompiuterinės programos, kaip ReLux, Optiwin, Lumagic, Jakobsson, Calcolux ir kitos.

Apšvietimas nusakomas kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. Kiekybiniai rodikliai: šviesos srautas, šviesos stipris, apšvieta, skaistis, šviesis, šviesinis veiksmingumas ir atspindžio koeficientas. Pagrindiniai kokybiniai rodikliai: pulsacijos koeficientas, akinimo indeksas, fonas, kontrastas su fonu, spalvos atkūrimo indeksas, spalvinė temperatūra ir t.t.

Pagrindinis fotometrijos dydis, apibūdinantis šviesą - šviesos srautas - Φ. Tai spindulių srauto dalis, sukelianti žmogaus regos organams šviesos pojūtį. Šviesos srauto matavimo vienetas - liumenas (lm). Liumeno dydžio suvokimui pateiksime pavyzdį: 1cm2 žemės paviršiui, esant debesuotam orui, tenka apie 1lm šviesos srauto, o esant giedram orui - apie 10lm. Štai įprasta katrinė lemputė, 60W galingumo, esant 230V įtampai, į 1 cm2 žemės paviršiaus išskiria apie 800lmšviesos srauto, kai tuo tarpu kišeninis žibintuvėlis - 6lm.

Šviesos srautas erdvėje pasiskirstęs netolygiai. Jo spinduliavimo bet kuria kryptimi intensyvumą charakterizuoja šviesos stipris. Tai šviesos srauto ir erdvinio kampo, į kurį šaltinis spinduliuoja šviesą, santykis.

Apšvieta E yra šviesos srauto tankis apšviestame paviršiuje.
Skaistis L, cd/ m2 apibūdina bet kurio paviršiaus ploto vieneto S, m2 spinduliuojamos šviesos stiprį I, cd.
Šviesis M, lm/m2 , apibūdina bet kurio paviršiaus ploto vieneto S, m2, atspindimą (praleidžiamą) šviesos srautą Φ, lm
Šviesinis veiksmingumas K, lm/W, apibūdina šviesos šaltinio efektyvumą.
Atspindžio koeficientas ρ apibūdina paviršiaus savybę atspindėti į jį krintantį šviesos srautą Φ.
Objekto ir fono kontrastas KL - tai stebimojo objekto ir fono skaičių santykis.
Dujinio išlydžio lempos pasižymi tam tikro dažnio pulsacija esant kintamai elektros srovei. Pulsacijos dažnis apibūdinamas pulsacijos koeficientu KP, %. Šio koeficiento preocentinė reikšmė nurodo lempos ryškumą:
Spalvinė temperatūra - tai juodojo kūno, spinduoliuosjančio tokio pat spektro, kaip tiriamas šviesos šaltinis, spindulius, temperatūra. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnę spektro dalį sudaro trumpabangis, artimas violetiniam, spinduliavimui.

Praktiniam naudojimui skiriamos keturios spalvinių temperatūrų kategorijos:

• 2500-2800 K - šilta, gelsva. Šios spalvos šviesą skleidžia kaitrinės lempos ir liuminescencinės lempos 827, 927. 
• 2800-3500 K - šilta, neutrali. Šios spalvos šviesą skleidžia kaitinamosios halogeninės lempos ir liuminescencinės lempos 830, 930. 
• 3500-5000 K - neutrali, šalta. Šios spalvos šviesą skleidžia liuminescencinės lempos 840, 940. 
• 5000 K ir daugiau - dienos šviesos, šaltos dienos (melsvos) šviesos. Šios spalvos šviesą skleidžia liuminescencinės lempos 850, 865, 950, 965.

Spalvos atkūrimo indeksas R_a, %.

Natūrali šviesa, kaitrinės ir halogeninės kaitinamosios lempos stebimų objektų spalvos neiškraipo, nes šių šaltinių spinduliuojamas spektras tolygus. Didžiajai daliai dujinio išlydžio lempų būdingas netolygus, iškraipytas spektras, pakeičiantis stebimo objekto spalvos suvokimą. Dažniausiai naudojamos trys spalvų atkūrimo indekso Ra kategorijos: 

• R_a nuo 90÷100 - labai geras spalvų atkūrimas,
• R_a nuo 80÷90 - pakankamas spalvų atkūrimas,
• R_a nuo 80 ir mažiau - patenkinamas ir blogas spalvų atkūrimas.

Projektuojant apšvietimą, būtina žinoti šias pagrindines šviesos savybes. Remiantis visais reikalavimais ir gebant teisingai apskaičiuoti šviesos intensyvumą tam tikroje erdvėje, galima sukurti puikų apšvietimą, atitinkantį kiekvieno poreikius.

Šviesos tarša arba fototarša

Šviesos tarša arba fototarša - pernelyg didelis ar įkyrus dirbtinio apšvietimo naudojimas

Šviesos tarša – didžia dalimi susidaro dėl netinkamų apšvietimo konstrukcijų, kurios dirbtinę šviesą skleidžia visomis kryptimis, t.y. ne tik palei žemę, bet ir į dangų, kur jos nereikia.

Šviesos tarša įtakoja faunos gyvenimo ritmą – migraciją, reprodukciją, maitinimo ciklus ir pan. Vabzdžiai, skrisdami į šviesą, su savimi traukia šikšnosparnius, paukščius ir t.t., kurie atsitrenkę į namų langus, šviestus dažnai žūsta. Naktiniai gyvūnai tokie kaip dykumų graužikai, šikšnosparniai, oposumai, parsukai ir pan. dėl pernelyg ryškaus apšvietimo nakties metu tampa lengvu plėšrūnų grobiu.

Kalbant apie paukščius, tyrimai nustatė, kad ilgas buvimas dirbtinėje šviesoje sąlygoja, kad paukščiai anksčiau pradeda veisimosi sezoną, ilgėja maitinimo laikotarpis, o tai turi neigiamos įtakos migracijos srautams – daug paukščių žūsta.

Jūrų vėžliai gyvena tik tamsiose paplūdimiuose, kurių yra vis mažiau. Vėžliai neberanda vietų lizdų sukimui, atsiduria ties išnikimo riba. Panašios problemos būdingos varlėms ir rupūžėms.

Šviesos tarša turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Dirbtinis apšvietimas sukelia įtampos, nemigos, nuovargio priepuolius, lėtinių lygų paūmėjimą. Naujausi tyrimai parodė, kad ilgas buvimas dirbtinėje šviesoje sąlygoja didėjančia vėžio susirgimo riziką. Nustatyta, kad moterys, gyvenančios labiau apšviestose vietose (kur gatvėse naktį galima būtų skaityti) net 73% dažniau suserga krūtų vėžiu. Išsivysčiusiose pramoninėse valstybėse, dėl didelės šviesos taršos moterys suserga krūtų vėžiu 3-5 kartus dažniau nei kitose pasaulio valstybėse. Alkos moterys šia vėžio forma serga 20-50% rečiau. Panašios tendencijos pastebimos ir kalbant apie prostatos vėžį.

96% ES gyventojų ir arti 50% pasaulio gyventojų gyvena vietose, kur naktį yra tiek šviesu, kiek šviesu būna esant mėnulio priešpilniui arba dar šviesiau. Kiekvienais metais dėl netinkamo ar perteklinio dirbtinės šviesos naudojimo į atmosferą išmetami šimtai milijonų tonų CO2. JAV kasmet dėl nereikalingo dirbtinio apšvietimo prarandama virš 1,7 mlrd. dolerių ir į atmosferą išmetama 38 mln. tonų CO2.

Apšvietimui sunaudojama ¼ pasaulio elektros energijos.

Informacija

Ryški šviesa naktį gali padidinti diabeto riziką

Ilgalaikės ryškios patalpų šviesos tarp sutemų ir prieš miegą gali padidinti diabeto riziką.Toks poveikis taip pat gali sukelti kitų sveikatos problemų, įskaitant nemigą, depresiją, padidėjusį kraujospūdį, uždegimus, navikinių ląstelių augimą ir vėžį. Tokie ženklai gali sukelti naujus atradimus dėl išaugusios sveikatos rizikos tarp vėlai naktį pamainomis dirbančių darbuotojų.

Dirbtinės šviesos naktį susiję su padidėjusiu diabeto rizika

Tyrimai atliekami moterų ligoninėje ir Harvardo medicinos mokykloje, Bostone parodė, kad ryškios dirbtinės šviesos prieš miegą gali sutrikdyti kūno melatonino pusiausvyrą, kuri gali padidinti diabeto riziką.

Melatoninas yra hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka į smegenis nakties metu. Ji vaidina svarbų vaidmenį keliose organizmo funkcijų. Melatoninas reguliuoja miego-budrumo ciklą ir daro ilgesne miego trukmę ir miego kokybę. Jis reguliuoja kūno temperatūrą, kraujo spaudimą ir gliukozės metabolizmą.

Mokslinių tyrimų grupė, vadovaujama J. Gooley studijavo 116 sveikų savanorių, kurių amžius tarp 18 ir 30 metų. Jiems buvo įvestas intraveninis kateteris. Dalyviai buvo po to paveikiami arba artimųjų šviesų ar ryškaus kambario apšvietimo 8 valandas prieš miegą iš eilės 5 dienas. Dalyvių kraujo plazmos buvo surinktos po 30 ar 60 minučių, siekiant patikrinti jų melatonino kiekį.

Buvo pastebėta, kad melatonino gamybos trukmė buvo sutrumpinta beveik 90 minučių. Ryškios šviesos per įprastas miego valandas sumažina melatonino beveik 50%.

Atsižvelgiant į tai, kad lėtinės šviesos slopina melatonino ir melatonino receptoriius. Genai buvo susiję su 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrimo rezultatai gali padėti rasti veiksmingus sprendimus dėl ligos. Tačiau mokslininkai sako, kad tolesni tyrimai turi suprasti tikslius mechanizmus, kuriuo melatoninas reguliuoja gliukozės metabolizmą.

Informacija

Dirbtinės šviesos terapija

Kuo dirbtinė šviesos terapija geresnė už natūralią saulės šviesą?

Pirmiausia, tai jau minėtoji šviesos poliarizacija būdinga tik dirbtinei šviesai, kuri turi esminį gydomąjį poveikį organizmui. Antra, ji neturi žalojančių ultravioletinių spindulių (ja naudojantis nereikia apsaugos akinių), trečia - tai mažesnės energijos šviesa, apimanti tiksliai nustatytą elektromagnetinį bangų spektrą ir energijos srauto intensyvumą, kurį galima tiksliai dozuoti. Svarbu suprasti, kad, sukūrus dirbtinę šviesą, natūralus gydymo pobūdis nepasikeitė, tačiau išsiplėtė jo panaudojimo galimybės, veiksmingumas bei saugumas. PPNME (bioptron) šviesa, be medžiagų apykaitos, vidaus organų, endokrininių liaukų, imuninės sistemos veiklos stimuliavimo, nervų sistemos tonizavimo, stipriai skatina regeneracijos procesus ir žaizdų gijimą, slopina uždegimą, gerina limfos drenažinę funkciją, malšina skausmą, inaktyvina laisvuosius radikalus (fizinis antioksidatorius), gerina audinių aprūpinimą deguonimi.

Kokios dirbtinės poliarizuotos polichromatinės šviesos panaudojimo galimybės?

Pagrindinės PPNME taikymo sritys yra žaizdų gydymas, skausmo malšinimas, sporto medicina, kosmetologija, imunoterapija, ligų profilaktika. Įrodyta, kad dirbtinė šviesa veiksmingai gydo potraumines, pooperacines žaizdas, pragulas, nudegimus, įvairios kilmės kojų opas - žaizdos užgyja greičiau ir be pastebimų randų; veiksmingai malšina lėtinius sąnarių, nugaros skausmus; veiksmingai gydo sporto traumas, odos ligas; yra nepakeičiama kasdien prižiūrint veido odą - atjaunina, pagerina kitų kosmetinių priemonių pasisavinimą. Šiuolaikinei besirūpinančiai savo sveikata moteriai turėtų būti svarbu, kad šis natūralus gydymo metodas padeda naikinti celiulitą, sulieknėti. Gydant reumatinės kilmės sąnarių ligas, lėtinį nugaros skausmą, ne tik veiksmingai malšinamas skausmas, bet ir sutrumpėja rytinio sąnarių sąstingio trukmė, sustiprėja raumenys, pagerėja kūno judesiai, padidėja pėsčiomis nueinamas nuotolis ir greitis, pagerėja miegas. Atsiranda galimybė sumažinti vartojamų nuskausminamųjų vaistų dozę ar visiškai jų atsisakyti. O svarbiausia yra tai, kad per trumpą laiką pagerėja žmogaus gyvenimo kokybė. Įrodyti ir kiti teigiami šios šviesos poveikiai. Šviesos terapija padeda gydant naujagimių geltą, kurią sukelia padidėjęs bilirubino kiekis (bilirubinas - tai geltonasis pigmentas): šviesoje jo kiekis mažėja greičiau. Taip pat gydo sezoninius nuotaikos sutrikimus, depresiją, įtampos, galvos skausmus, migreną. Žinoma, kad šiaurės platumų, kur yra ir Lietuva, gyventojams sezoniniai nuotaikos sutrikimai pasireiškia dėl to, kad sutrumpėja šviesusis paros laikotarpis. Nuotaikų sutrikimai gydomi rytais 20-30 min. veikiant matoma šviesa, kuri centrinėje nervų sistemoje padidina serotonino, sukeliančio laimės pojūtį, kiekį. Kartu šviesos terapija reguliuoja streso hormonus, autonominės nervų sistemos veiklą, pagreitina ir padidina antidepresantų poveikį, daugiau negu 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių pagerina miegą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad PPNME šviesos terapija gydo metabolinį sindromą, reguliuoja glikemijos (cukraus), trigliceridų kiekį kraujyje, o tai atveria naujas gydymo perspektyvas.

Informacija

Apšvietimo testas

Apšvietimo testą:

1. Jūsų patalpoje yra tik bendro apšvietimo šaltinis - 2 taškai;

2. Yra nepakankamai apšviestų plotų - 2 taškai;

3. Patalpoje yra šviestuvas, šviečiantis tiesiai į akis - 1 taškas;

4. Patalpa neturi natūralaus apšvietimo - 2 taškai;

5. Jūsų darbo vieta neturi vietinio apšvietimo šaltinio - 2 taškai;

Neigiamas rezultatas: taškų suma - 9 taškai. Jūs turite pašalinti visus neigiamus apšvietimo veiksnius. Tačiau jei surinksite nors ir pusę neigiamų taškų, nedelsdami keiskite aplinkos apšvietimą. Tai pagerins jūsų gyvenimo ir darbo sąlygas bei atliekamų darbų kokybę.

Informacija

Žiemos depresiją išsklaido dirbtinė šviesa

Pakinta miegas ir apetitas

„Dažnas žmogus prisipažįsta, kad žiemą jaučiasi kitaip – pakinta miegas, apetitas, svoris, aktyvumas, domėjimasis aplinka. Maždaug 1–3 proc. žmonių galėtume diagnozuoti sezoninę žiemos depresiją. Dar maždaug penktadalis žmonių žiemą jaučia lengvesnius nuotaikos, aktyvumo, apetito pokyčius, netrikdančius darbingumo“, – aiškino Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Vytautas Raškauskas.
Daugelis žmonių patys įveikia mieguistumą, atsikrato stingulio ir apatijos, tačiau susirgusiems sezonine depresija prireikia specialistų pagalbos.
Gyvūnams miegas ir nejudrumas, priaugantis svoris padeda išgyventi žiemos šaltį, maisto trūkumą, o žmogui depresija, atsirandanti žiemą, trukdo. Šis sezonas – aktyviausias darbo metas, nes vasarą jis dažnai atostogauja.

Efektas – po septynių seansų

Šviesos terapijos lempos šviesa yra labai intensyvi. Maždaug 20 cm spinduliu ji skleidžia 10 tūkst. liuksų šviesą. Įprastinis kambario apšvietimas – tik 500 liuksų, o apsiniaukusią dieną – 2 tūkst. liuksų.
Psichiatras V.Raškauskas paaiškino, kad šalia tokios lempos reikia praleisti pusvalandį per dieną – sėdėti maždaug 20–30 cm nuo jos. Retkarčiais reikia žiūrėti tiesiai į lempą, tačiau galima užsiimti ir kita veikla – pavyzdžiui, skaityti knygą, megzti ar dirbti kompiuteriu.
Šviesos seansus rekomenduojama atlikti ryte – nuo 6 iki 9 val., nes nustatyta, kad būtent tuomet organizmui šviesos poveikis yra efektyviausias. Nepatartina į šią šviesą žiūrėti prieš pat miegą, nes gali sukelti nemigą.
Tokias šviesos terapijos lempas turi kai kurios poliklinikos. Bet jei šeima didelė ir šviesos terapija reikalinga ne vienam šeimos nariui, patogiau ją įsigyti. Lempa kainuoja nuo 800 iki kelių tūkstančių litų.
Šviesos terapijos efektą pacientas pajunta po 3–7 seansų. Po 2–4 savaičių žiemos depresijos simptomai beveik visiškai išnyksta. Nei įprastos lempos, nei soliariumai tokio poveikio neturi.

Suomijoje, kur tamsūs žiemos vakarai itin ilgi, šviesos terapijos lempos šviečia net ant kai kurių kavinių stalelių.Informacija

Naujo dizaino Suomių sukurtos terapinės lempos:

Šviesa ir apšvietimas

Žmonių biologinis laikrodis veikia pagal šviesos ir tamsos ciklus. Natūralios šviesos, suteikiančios gyvybingumo, poveikis organizmui nepaprastai didelis – jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nepaslaptis, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresyvi nuotaika, daugiau valgo ir priauga nereikalingo svorio. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Daugumai iš mūsų žinoma rudens depresija, kuri reguliariai pasireiškia lapkritį, drėgnu, be saulės, laikotarpiu. Tai vyksta todėl, kad mes gauname mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti, jausti apatiją. Trumpos tamsaus periodo dienos ir silpna šviesa žmogų pastūmėja žiemoti, panašiai kaip ir gyvūnus, o šviesiojo periodo šviesa suteikia energijos.

Šviesa lydi žmogų visą gyvenimą. Šviesos srauto vienetas – liumenas (lm) , apšvietimo vienetas – liuksas (lх). Vienas liuksas – tai apšvietimas kai į 1 m2 krinta l liumeno šviesos pluoštas. Nepaisymas šviesos reikšmės sutrikdo nervų sistemą, o nepakankamas apšvietimas dar ir sutrikdo regėjimą.

Apšvietimo poveikio sveikatai tyrimų pradininkas dr. J.Ottas teigia, kad dirbtinėje šviesoje nėra pakankamai pagrindinių ilgių bangų ir žmonės, patalpose praleidžiantys didžiąją dalį savo laiko (kai kurie net iki 90 proc.), labai stokoja natūralios šviesos, todėl būtina, kad jos patektų kiek įmanoma, nors minimaliai.

Galingiausias natūralus šviesos šaltinis – Saulė. Giedrą dieną šviesos intensyvumas siekia nuo 25 000 iki 50000 liuksų, apsiniaukusiomis dienomis – 700-1500 liuksų. Pagal higienos normas patalpų apšvietimas turėtų būti 250 – 1000 liuksų.

Natūralus apšvietimas paskaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą , kuris apskaičiuojamas pagal langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Jis neturi būti mažesnis nei 1:6 – 1:8 kambariuose ir 1:8 – 1:10 virtuvėje. Viršyti jo taip pat nereikėtų, arba langai turi būti labai sandarūs. Kitu atveju žiemą patalpose bus šalta, o vasarą per karšta. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio, kuris rekomenduotinas 1:2 arba 3:4. Ilgame kambaryje bus tamsiau, natūrali šviesa pasiskirstys nevienodai. Kambario gilumas turi neviršyti 2,5 atstumo nuo grindų iki viršutinės lango linijos.

Dera neužmiršti ir to, kad svarbiausia yra ne šviesos kiekybė, bet jos kokybė. Net ir mažas natūralios šviesos šaltinis veikia pastebimai geriau, nei didesnis dirbtinės. Manytume jog visi sutiks, kad maloniau vienos žvakės šviesa, nei vienos elektros lemputės. Natūrali šviesa turi ištisinį šviesos bangų spektrą, kitimas priklauso nuo metų sezono ir paros laiko, o dirbtinė – nekintamo tipo mechaninis svyravimas. Natūralios šviesos kaita reguliuoja kūno temperatūrą ir miego-darbinę būseną. Ilgai vakarojant intensyviai dirbtinai apšviestoje patalpoje kūnas praranda galimybę įsiklausyti į natūralius gamtos ritmus ir nepagamina miego hormono melatonino, užmigti tampa labai sunku.

Nepakankamą natūralų apšvietimą būtina kompensuoti dirbtiniu. Tinkamai jį parinkus patalpos bus gyvybingos ir taip žmogus pagerins savo sveikatos būseną. Tik nereikia užmiršti, kad ilgai būti labai ryškioje nekintančioje šviesoje būti nepatartina, būtina bent trumpam išeiti į lauką ir pabūti natūralioje šviesoje.

Kai naudojamas dirbtinis apšvietimas, jis paskaičiuojamas taip: lempučių stiprumų suma dalijama iš patalpos ploto, vatų skaičius dauginamas iš 3 ir gaunamas apšvietimas liuksais.

Dirbtinė šviesa - tai lyg natūralios saulės šviesos simbolis. Mes gyvename patalpose, kuriose žiemą dažnai net nematome saulės. Tai neigiamai veikia mus energetiškai, jei esame netaisyklingai apšviestuose kambariuose.

Gyvenamąją aplinką turime sukurti šviesią. Didesnės išlaidos už elektrą šimteriopai grįš geresne sveikata ir savijauta. Geras apšvietimas žmogui yra būtinas, turi didelę įtaką jo psichikai. Įrodyta, kad žmogaus sugebėjimas atskirti, kas jam reikalinga ar nereikalinga, mažėja, jei jis negali aiškiai matyti jį dominančių daiktų. Dauguma žmonių įvairiose situacijose negalėdami gerai matyti aplinkos jaučia nerimą ar net baimę. Bendraujant su žmonėmis labai svarbu, kad jie būtų gerai apšviesti (tik ne akinama šviesa): tuomet mūsų pašnekovai gerai suvoks savo reikšmę pokalbyje ir aktyviai dalyvaus jame.

Patalpų apšvietimas kiek įmanoma turi būti artimesnis natūraliam. Dienos metu šviesa kinta, šviesos srautai dažnai filtruojasi pro debesis ir prieš langus augančius medžius. Tai teigiamai veikia žmogų, nes monotoniška šviesa mus vargina.

Rudens ir žiemos laikotarpiu daug laiko praleidžiame namuose, todėl patalpų dirbtinis apšvietimas lemia mūsų nuotaiką, netinkamas apšvietimas gali sąlygoti padidėjusį buitinį traumatizmą ar regėjimo organo nuovargį bei įtampą.

Apšvietimo poreikis priklauso nuo darbo . Rašymui ir skaitymui reikėtų maždaug 300 lx, bendram kambario apšvietimui – 50 -75 lx, virtuvei apie 100 lx, pagalbinėse patalpose – 20-50 lx. Kai reikia didesnio apšvietimo patartina naudoti vietinį, apšviečiant tik tą vietą, kurioje dirbama. Reikia nepamiršti, kad intensyvus išskirtinės vietos apšvietimas turi derėti su visų patalpų bendru apšvietimu. Taip akys bus apsaugotos nuo pervargimo, darbas bus našesnis.

Kiekviena buto patalpa turi būti apšviečiama skirtingai, įvairiai derinant vietinį ir bendrą apšvietimą.

Prieškambariai, laiptai, laiptų aikštelės turi būti gerai apšvieti vienodai pasiskirsčiusia šviesa. Laiptų pakopos turi būti gerai matomos, o šviestuvai netrukdytų lipant laiptais, už jų neužkliūtų galva ar drabužiai.


Virtuvės apšvietimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio. Maisto ruošimo darbai turi būti atliekami gero apšvietimo sąlygomis, kad išvengti traumų, įsipjovimų, įsidūrimų. Paprastai virtuvėje yra įrengiamas vienas centrinis šviestuvas patalpos viduryje, kuris užtikrina tik foninį apšvietimą. Vietinio apšvietimo šaltiniai paprastai yra montuojami spintelių apačioje. Geriausia, kad šie šviestuvėliai turėtų atskirus jungiklius ir būtų įjungiami tik esant poreikiui. Jei virš viryklės yra garų surinkimo gaubtas su šviestuvu, šios šviesos pakanka. Tokio pačio vietinio apšvietimo reikia ir kriauklei.


Vonios kambariui apšvietimo reikalavimai yra kiek kitokie. Paprastai yra įrengiamas bendras apšvietimas palubėje, kuris apšviečia visą vonios kambarį. Šviestuvas turėtų būti uždaras, kad ant jo nesikauptų vandens garai ir drėgmė. Gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas prie veidrodžio, naudojamas skutantis ar valant dantis. Naudoti šio apšvietimo makijažo atlikimui nerekomenduotina, nes tai yra dirbtinė šviesa, iškreipianti spalvų pojūtį. Esant dirbtinei šviesai atliktas makijažas gali būti per ryškus.


Svetainės ir valgomojo apšvietimas turi būti parenkamas labai individualiai, atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir funkcijas. Bendri šių patalpų apšvietimo principai yra šie: bendras apšvietimas, priklausomai nuo nuotaikos gali būti ryškus arba blausus, o būtinose vietose reikia įtaisyti atskirus sieninius šviestuvus arba toršerus. Valgomasis stalas turi gerai apšviestas.


Miegamajame reikia lengvo, neryškaus bendro apšvietimo bei reguliuojamų vietinių šviestuvėlių, kad būtų galima skaityti, nusirengti, apsirengti bei apšviesti naktį. Stalinės lempos šviesa turi gerai apšviesti knygą ir netrukdyti šalia gulinčiam asmeniui.


Vaikų kambaryje reikia stipresnio bendro apšvietimo, negu suaugusių kambaryje. Taip pat yra reikalingi vietiniai šviestuvai žaidimams ir namų darbams ruošti.


Šviestuvas – lempos ir aplink jas esanti armatūra bei gaubtai. Gaubtas apsaugo akis nuo lempos siūlo spindėjimo. Kad gaubtas atliktų savo funkciją, stalinės lempos siūlelis darbo metu neturi būti matomas. Tai ypač svarbu, pasirenkant vietinio apšvietimo lempas. Bendro apšvietimo lempos gali sudaryti:


Energetinė jėga, siejanti mus su spalvomis, buvo vadinama gyvybine energija

Dirbtinės šviesos šaltinius reikia pasirinkti labai rūpestingai. Tradicinėmis laikomos kaitrinės lemputės, sukuriančios nestiprų elektromagnetinį lauką, nuo jų sklinda šilta sveika šviesa. Blogai tai, kad neskleidžia ultravioletinių spindulių, reikalingų sveikatos palaikymui.

Liuminescencinės lempos labai populiarios darbovietėse , namuose daugiau naudojamos pagalbinėse patalpose. Nemeta šešėlių, sunaudoja mažiau elektros ir veikimo laikas beveik 6 kartus ilgesnis nei kaitrinių. Šių lempų šviesa dirgina, kelia nuovargį, vargina akis dėl mirkčiojimo, nors pastarasis beveik nematomas, skleidžia teigiamus jonus, keliančius įtampą. Mokslo studijomis įrodyta, kad liuminescencinių lempų šviesa turi ir kancerogeninį poveikį , nes jose naudojamas polichlorinbifenilas, ko pasėkoje padaugėjo melanomų, kataraktų, alergijų. Be to liuminescencinės lempos dūzgia, skleidžia didelį elektromagnetinį spinduliavimą.

Dienos šviesos lempos skleidžia šviesą, artimą natūraliai, tinkamos skaitymui, jų šviesa melsva, akims labai tinka.
Ištisinio spektro lempos imituoja dienos šviesos bangų spektrą, šviečia ryškiai, būna liuminescencinio vamzdelio formos. Padengtos ypatingai, todėl šviesa panaši į Saulės, uždaroje erdvėje labai tinkamos, patartinos kamuojamiems sezoninio emocinio sutrikimo. Taip pat skleidžia ultravioletines bangas, svarbias sveikatai dėlto, kad mažina spaudimą ir skatina smegenų aktyvumą, mažina nuovargį.
Energiją taupančios lemputės – mini liuminescenciniai vamzdeliai, kurių elektromagnetinis laukas nestiprus, mirkčiojimas nejaučiamas.
Halogeninės lemputės šviečia ryškiai baltai, intensyviai. Labai kaitrios ir reikalauja specialių laidų, reikia transformatoriaus, skleidžiančio stipresnius elektromagnetinius laukus. Nepatartina arti miegamosios ir mėgstamos ilgesnio pasisėdėjimo vietos.

Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo ir supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo niūresnės patalpos, kurios veiks slegiančiai.

Informacija

Kaip šviesa veikia mūsų sveikatą?

„Žmogaus organizme daugybė procesų vyksta paros ritmu. Per parą cikliškai keičiasi hormonų (melatonino, kortizolio, grelino) kiekis kraujyje, kinta kraujospūdis ir širdies ritmas, netgi organizmo temperatūra. Šių cikliškų procesų visuma vadinama Cirkadine sistema (gr. Circa – apie, diem – diena), arba paprasčiau – biologiniu laikrodžiu“, - sako S.Rinkevičius.

Prieš dešimtmetį žmogaus akyje atrasti nauji receptoriai, kurie jautrūs šviesos kiekiui, krintančiam į akį. Iš šių receptorių neuronais signalas keliauja ne į regimąją smegenų žievę, o į pagumburį (hipothallamus), kuris reguliuoja organizmo biologinį laikrodį.Kai dauguma žmonių dirbo lauke ir gaudavo natūralią šviesą tinkamu metu, ši sistema veikė puikiai. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje didžioji dalis žmonių natūralią šviesą mato vos kelias valandas per dieną – pakeliui į darbą ir iš jo. Be to, turime pigią ir lengvai prieinamą dirbtinę šviesą, kuria ne visada atsakingai naudojamės.

„Kas gi blogo, jei vakare pasėdžiu ilgiau? - pasakys ne vienas. Jei nori būti sveikas – sėdėk patamsyje, atsakyčiau aš. Beje, televizorius ir kompiuterio ekranas – taip pat šviesos šaltiniai. Netinkama šviesa netinkamu metu gali sukelti kur kas liūdnesnių pasekmių, nei galėtum pamanyti. Šviesa gali turėti įtakos tokiems organizmo sutrikimams kaip diabetas, Alzhaimerio ir Parkinsono ligos, vėžys, miego ir nuotaikos sutrikimai“, - teigia S.Rinkevičius.

Tyrimai su dirbusiais pamaininį darbą ir naktį gavusiais didelius kiekius dirbtinės šviesos žmonėmis parodė, jog iki 60 proc. padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Ryte žmogaus kūno temperatūra paprastai nukrenta. Tyrimai parodė, jog tų, kurie dirbo pamaininį darbą, net ir praėjus dešimčiai metų, organizmo temperatūra ryte nekrenta – tai rodo, kad jų organizmo biologinis laikrodis neatsistatė.

„Receptoriai, atsakingi už biologinį laikrodį, jautriausi šiek tiek kitam spektrui (maždaug 460-480 nm) negu regos receptoriai (maksimumas 555 nm). Jie prisitaikę reaguoti į dangų, kurio spalva natūraliai yra melsva, o ne balta. Skirtingų šviesos šaltinių spektrai skiriasi. Vienų šviesos šaltinių (kaitinių, halogeninių, natrio lempų) įtaka biologiniam laikrodžiui santykinai nedidelė, kitų (dienos šviesos, metalo halogeninių lempų ) - didesnė, o ypač stipriai juos veikia baltos šviesos diodai (LED – light emmiting diodes)“, - sako S.Rinkevičius.

Santykinai naujas šviesos šaltinis - šviesos diodai, dažnai pardavėjų pateikiami kaip stebuklinga, amžina ir ekologiška technologija. Tačiau realybėje, anot S.Rinkevičiaus, jie turi ir privalumų, ir trūkumų.

„Šviesos diodų apšvietimas puikiai tinka dieną, tačiau visai netinka naktį, nes organizmas apgaunamas, jog vis dar yra diena ir trikdomas žmogaus biologinis laikrodis. Todėl sumanymas keisti gatvių apšvietimo lempas į šviesos diodus – nėra pats geriausias sumanymas. Poveikis žmogui gali būti neprognozuojamas“, - tvirtina S.Rinkevičius. Jis pataria derinti kokybišką šviesą prie paros laiko, nes organizmą veikia šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė, kiek jis patiria šviesą.

"Jeigu šviesos diodais apšviesime gatves, kuriomis kartais iš vieno miesto galo į kitą prireikia nusigauti net ir valandos, poveikis sveikatai gali būti ne pats geriausias. Biuruose dažniausiai naudojama šiltesnio spektro dienos šviesa, o reikėtų naudoti šaltesnio spektro, stimuliuojančio organizmo biologinį laikrodį“, - teigia S.Rinkevičius.

Apšvietimą reguliuoti jis paragino ir namuose. Ypač erdvėse, kuriose praleidžiama daug laiko: virtuvėje, vonioje.

„Vonioje paprastai turime intensyvų apšvietimą. Tai labai gerai ryte, tačiau vakare reikėtų, kad jis būtų mažesnio intensyvumo, šiltesnio tono, padedančio organizmui pasiruošti poilsiui. Ryte – šaltesnio tono, skatinančio organizmą atsibusti. Be abejonės, kaip ir bet kurioje srityje, taip ir šviesotechnikoje, geriausia kreiptis į specialistus įsirengiant namuose apšvietimą, o ne bandyti viską pasidaryti patiems“, - pataria S.Rinkevičius.
Informacija