„Žmogaus organizme daugybė procesų vyksta paros ritmu. Per parą cikliškai keičiasi hormonų (melatonino, kortizolio, grelino) kiekis kraujyje, kinta kraujospūdis ir širdies ritmas, netgi organizmo temperatūra. Šių cikliškų procesų visuma vadinama Cirkadine sistema (gr. Circa – apie, diem – diena), arba paprasčiau – biologiniu laikrodžiu“, - sako S.Rinkevičius.
„Kas gi blogo, jei vakare pasėdžiu ilgiau? - pasakys ne vienas. Jei nori būti sveikas – sėdėk patamsyje, atsakyčiau aš. Beje, televizorius ir kompiuterio ekranas – taip pat šviesos šaltiniai. Netinkama šviesa netinkamu metu gali sukelti kur kas liūdnesnių pasekmių, nei galėtum pamanyti. Šviesa gali turėti įtakos tokiems organizmo sutrikimams kaip diabetas, Alzhaimerio ir Parkinsono ligos, vėžys, miego ir nuotaikos sutrikimai“, - teigia S.Rinkevičius.
Tyrimai su dirbusiais pamaininį darbą ir naktį gavusiais didelius kiekius dirbtinės šviesos žmonėmis parodė, jog iki 60 proc. padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Ryte žmogaus kūno temperatūra paprastai nukrenta. Tyrimai parodė, jog tų, kurie dirbo pamaininį darbą, net ir praėjus dešimčiai metų, organizmo temperatūra ryte nekrenta – tai rodo, kad jų organizmo biologinis laikrodis neatsistatė.
„Receptoriai, atsakingi už biologinį laikrodį, jautriausi šiek tiek kitam spektrui (maždaug 460-480 nm) negu regos receptoriai (maksimumas 555 nm). Jie prisitaikę reaguoti į dangų, kurio spalva natūraliai yra melsva, o ne balta. Skirtingų šviesos šaltinių spektrai skiriasi. Vienų šviesos šaltinių (kaitinių, halogeninių, natrio lempų) įtaka biologiniam laikrodžiui santykinai nedidelė, kitų (dienos šviesos, metalo halogeninių lempų ) - didesnė, o ypač stipriai juos veikia baltos šviesos diodai (LED – light emmiting diodes)“, - sako S.Rinkevičius.
Santykinai naujas šviesos šaltinis - šviesos diodai, dažnai pardavėjų pateikiami kaip stebuklinga, amžina ir ekologiška technologija. Tačiau realybėje, anot S.Rinkevičiaus, jie turi ir privalumų, ir trūkumų.
„Šviesos diodų apšvietimas puikiai tinka dieną, tačiau visai netinka naktį, nes organizmas apgaunamas, jog vis dar yra diena ir trikdomas žmogaus biologinis laikrodis. Todėl sumanymas keisti gatvių apšvietimo lempas į šviesos diodus – nėra pats geriausias sumanymas. Poveikis žmogui gali būti neprognozuojamas“, - tvirtina S.Rinkevičius. Jis pataria derinti kokybišką šviesą prie paros laiko, nes organizmą veikia šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė, kiek jis patiria šviesą.
"Jeigu šviesos diodais apšviesime gatves, kuriomis kartais iš vieno miesto galo į kitą prireikia nusigauti net ir valandos, poveikis sveikatai gali būti ne pats geriausias. Biuruose dažniausiai naudojama šiltesnio spektro dienos šviesa, o reikėtų naudoti šaltesnio spektro, stimuliuojančio organizmo biologinį laikrodį“, - teigia S.Rinkevičius.
Apšvietimą reguliuoti jis paragino ir namuose. Ypač erdvėse, kuriose praleidžiama daug laiko: virtuvėje, vonioje.
„Vonioje paprastai turime intensyvų apšvietimą. Tai labai gerai ryte, tačiau vakare reikėtų, kad jis būtų mažesnio intensyvumo, šiltesnio tono, padedančio organizmui pasiruošti poilsiui. Ryte – šaltesnio tono, skatinančio organizmą atsibusti. Be abejonės, kaip ir bet kurioje srityje, taip ir šviesotechnikoje, geriausia kreiptis į specialistus įsirengiant namuose apšvietimą, o ne bandyti viską pasidaryti patiems“, - pataria S.Rinkevičius.
Informacija
Apšvietimą reguliuoti jis paragino ir namuose. Ypač erdvėse, kuriose praleidžiama daug laiko: virtuvėje, vonioje.
„Vonioje paprastai turime intensyvų apšvietimą. Tai labai gerai ryte, tačiau vakare reikėtų, kad jis būtų mažesnio intensyvumo, šiltesnio tono, padedančio organizmui pasiruošti poilsiui. Ryte – šaltesnio tono, skatinančio organizmą atsibusti. Be abejonės, kaip ir bet kurioje srityje, taip ir šviesotechnikoje, geriausia kreiptis į specialistus įsirengiant namuose apšvietimą, o ne bandyti viską pasidaryti patiems“, - pataria S.Rinkevičius.
Informacija
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą