Pradžia

Radiacija (jonizuojantis spinduliavimas) buvo visuomet, nuo jos atsiradimo nepraėjo nei 100 metų. 1886 m. prancūzų mokslininkas A. A. Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė  foto plokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Viena tokį elementą jie pavadino savo tėvynes Lenkijos garbei - poloniu, kitą - radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 m.
A. A. Bekerelis pirmasis susidūrė su nauja ir nemalone radioaktyvumo spinduliavimo savybe - jo poveikiui gyviems organizmams. Jis apsidegino oda radžiu, nešiodamas jį ampulėje kišenėje. Iš viso pasaulyje nuo radioaktyviojo spinduliavimo mirė ne mažiau kaip 336 mokslininkai.
Tačiau radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau ir talentingų mokslininkų pastangomis buvo sukurta atominė bomba, kuri 1945 metais buvo išbandyta ant Hirosimos ir Nagasakio mietų ir padarė daug žalos. Ir tik 1954 metais atominė energija buvo panaudota taikiems tikslams: buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Obninske.