Interviu su dermatovenerologe Zita Abromaitiene

     Ruošdamos fizikos mokslinį darbą apie saulės spinduliuotę, apsilankėme Klaipėdos rajono Gargždų ligoninėje ir uždavėme keletą klausimų gydytojai dermatovenerologei Zitai Abromaitienei.

Kokias ligas gali sukelti per didelė saulės spinduliuotė?

     Dėl per didelės saulės spinduliuotės žmogus gali rimtai nukentėti, gali atsirasti fotodermatitai (atviri odos uždegimai), nudegimai, kuriuos gydyti reikia daug pastangų, taip pat žmonės, kurie yra alergiški saulei, gali susirgti Saulės dilgėline. Vieni iš pagrindinių saulės spinduliuotės minusų yra odos senėjimas, išsausėjimas ir apgamų atsiradimas.

Ar yra mirtinų ligų, kurias sukeltų per didelis saulės spinduliuotės kiekis?

     Bene sunkiausia liga yra odos vėžys. Nors tai ir skamba baisiai, bet anksti nustačius ir kruopščiai pradėjus gydyti šią ligą nuo pat pirmos stadijos, galima išgyti.

Kaip nuo šių ligų galima apsisaugoti?

     Norėčiau pabrėžti, kad nuo saulės spinduliuotės pertekliaus ypač reikia saugoti vaikus, nes jų oda yra plonesnė ir pažeidžiamesnė nei suaugusiųjų. Na, o apsisaugojimo priemonės saulėtą dieną yra šviesūs rūbai, nes būtent jie atspindi saulės šviesą, taip pat skėčiai, galvos apdangalai ir įvairiausi apsauginiai kremai, kurių šiais laikais didelis pasirinkimas, galima rasti tiek skirtų vaikams, tiek sausai ar riebiai odai.

Kokį gerą poveikį daro saikingas saulės spinduliuotės kiekis?

     Saikingai būnant lauke saulėtą dieną gaminasi mūsų organizmui būtinas vitaminas D, nyksta spuogai. 

Baigiant pokalbį gydytoja priminė, kad nepamirštumėme jog ne tik vasarą, bet ir artėjančiais kovo ir balandžio mėnesiais saulės spinduliuotė taip pat yra pavojinga ir kad reikia savo oda rūpintis.

Labai ačiū šiai gydytojai už atsakymus į mūsų užduotus klausimus ir tikimės, kad ateityje turėsime progų pabendrauti su dar daugiau savo srities žinovų, kaip ši Gargždų ligoninės specialistė.

Tai įdomu!

Niukaslo ir Mančesterio Universitetų mokslininkai teigia, jog pomidorai gali padėti gydant skausmingus saulės nudegimus, o taip pat sumažinti odos senėjimą.

Tyrėjai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 20 žmonių. Mančesterio mokslininkai paprašė 10 savanorių kasdien valgyti po 5 pomidorų pastos šaukštelius (55 g) ir papildomai 10 gramų alyvuogių aliejaus. Kiti 10 dalyvių turėjo vartoti tik alyvuogių aliejų. Tiesa, tyrimo pradžioje ir pabaigoje dalyviai buvo veikiami ultravioletiniais spinduliais. Bandymas vyko 12 savaičių. Rezultatai parodė, jog pirmosios grupės savanoriams net 33 procentais sumažėjo UV spindulių poveikio bei nudegimų tikimybė, palyginus su antrąją tiriamųjų grupe.

Pomidorų pasta naudojama picų paviršiams tepti, gaminama iš itin didelio virtų pomidorų koncentrato, kuriame gausu likopeno. Specialistai vertingas pomidorų savybes aiškina būtent dėl juose esančio antioksidanto - likopeno. Daugiausia jo yra pomidorų odelėje. Likopenas turi savybę neutralizuoti kenksmingas odos struktūros molekules, kurios gali sukelti pirmalaikį senėjimą bei odos vėžį. Likopenas pomidorams suteikia raudoną spalvą. Ankstesni tyrimai parodė, jog virtuose pomidoruose daugiau likopeno medžiagos, nei žaliuose.

Tuo pačiu Niukaslo Universiteto specialistų bandymai parodė, kad likopenas apsaugo odos mitochondrijų DNR nuo žalingo saulės poveikio. Šių ląstelių sutrikimas taip pat susijęs su odos senėjimu. Mitochondrijos - gyvybiškai svarbios odos ląstelių organėlės (ne tik odos, bet ir visų kitų mūsų organizmo audinių ląstelių), kurių funkcija - absorbuoti deguonį ir gaminti energiją. Odos ląstelių gyvybingumas priklauso nuo aprūpinimo pakankamu kiekiu energijos, gaminamos mitochondrijose: kuo mitochondrijos aktyvesnės, tuo sveikesnė ir gyvybingesnė oda, tuo efektyvesni jos gynybiniai mechanizmai.

Vartodami pomidorų pastą nepasislėpsite nuo saulės ir nepasiekiami kenksmingų jos spindulių, tačiau apsisaugosite.

http://www.sos03.lt

Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.

Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elemento atomų skaičius laipsniškai mažėja. Negalima tiksliai pasakyti, kada ir kurisbranduolys skils, tačiau egzistuoja tam tikra tikimybė kiekvieno branduolio skilimui per tam tikrą laiką. Laikas, per kurį suskyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu arba puskiekio periodu.

Žinomiausi jonizuojančios spinduliuotės tipai yra:

• Rentgeno spinduliuotė. 
• Alfa (α) spinduliuotė – alfa dalelių, t. y. teigiamą krūvį turinčių helio branduolių, kurie sudaryti iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, spinduliuotė. Biologiniame audinyje jų siekis apie 50 nm. 
• Beta (β) spinduliuotė – beta dalelių, t. y. neigiamą krūvį turinčių elektronų srautas, kurio siekis yra didesnis už alfa dalelių. 
• Gama (γ) spinduliuotė – aukštos energijos elektromagnetinė spinduliuotė, kurios siekis yra pats didžiausias.