Fukušimos atominė elektrinė

KAS TAI?

     Fukušimos atominė elektrinė - tai Japonijos branduolinė jėgainė, esanti Okumos mieste, Futabos apskrityje, Fukušimos prefektūroje. Ji yra viena iš seniausių Japonijos elektrinių, pastatyta beveik prieš 40 metų, o suprojektuota dar anskčiau. Elektrinė turi 6 verdančio vandens reaktorius, kurių bendra galia siekia 4,7 GW. Visi Japonijoje veikiantys branduoliniai reaktoriai yra pastatyti ant jūros kranto, todėl buvo veikiami ne tik kovo 11-ąją įvykusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo (tai yra penktas pagal dydį užregistruotas žemės drebėjimas pasaulyje), bet ir milžiniško cunamio bei kelias paras trunkančių pakartotinių labai stiprių žemės smūgių.

NELAIMĖS PRIEŽASTIS

     Nors ir reaktoriai apsaugoti gaubtais, bet katostrofos metu vykstant žemės drebėjimui  visa radioaktyvi medžiaga teoriškai turėjo likti viduje. Po katastrofos visgi nutekėjo daug radiacijos, nes šie gaubtai turėjo būti atidaryti dėl pavojingai aukštio slėgio; taip pat kai kurie galėjo būti pažeisti. Kompleksas turėjo ir šešių metrų aukščio apsauginę sieną, kuri neapsaugojo net nuo po žemės drebėjimo sekusio cunamio, kuris nušlavė nuo žemės paviršiaus Japonijos rytinėje pakrantėje faktiškai visus esančius pastatus, išskyrus atomines elektrines.
     Reaktorių stabdymo sistema moderni, tačiau ilgai dirbusį reaktorių staiga ir visiškai sustabdyti neįmanoma - lieka keli procentai buvusio galingumo kurie išnyksta labai pamažu. Todėl sustabdžius aušinimo sistemos siurbliai kurį laiką turi veikti ir toliau, maitinami jau išorinio energijos šaltinio.

KAS IŠ TIESŲ ĮVYKO FUKUŠIMOJE?

     Pirmajame ir trečiajame Fukušimos reaktoriuose, dėl liekamojo energijos išsiskyrimo, vanduo virė toliau (šie reaktoriai yra verdančio vandens tipo, tad tai normali jų „darbo būsena“), o dėl susidarančių vandens garų juose kilo slėgis.
    Paprastai, pasiekus tam tikrą ribą, atsidaro reaktoriaus apsauginiai vožtuvai ir perteklinis garas išleidžiamas į reaktoriaus apsauginį gaubtą. Neveikiant aušinimo vandens siurbliams, su išleidžiamu garu mažėja ir vandens kiekis reaktoriuje, kurio, neveikiant siurbliams, nėra galimybės ir papildyti. Pirmame ir po kurio laiko trečiame reaktoriuose vandens lygis sumažėjo tiek, kad jau nebegalėjo aušinti kuro strypų, todėl jie kaito vis smarkiau. Pasiekus tam tikrą temperatūrą, kuro strypų apvalkalų medžiaga (cirkonis) reagavo su vandeniu, šios cheminės reakcijos metu išsiskyrė daug vandenilio dujų. Jos, kartu su garu, per apsauginius vožtuvus pateko į reaktoriaus apsauginio gaubto ertmę. O išleidžiant garus iš apsauginio gaubto susikaupė po reaktoriaus pastato stogu.
     Vandenilio-oro mišinys yra labai sprogus, tad užteko mažiausios kibirkšties ir jis sprogo, viršutinė reaktoriaus pastato dalis buvo sugriauta. Išleidžiant garą nedideli kiekiai radioaktyviųjų medžiagų pateko į aplinką, sprogimas apgadino reaktoriaus pastatą. Tačiau pagrindiniai barjerai, apsaugantys nuo radioaktyviųjų medžiagų sklidimo – reaktoriaus korpusas ir jo apsauginis gaubtas, buvo išsaugoti.
     Tuo tarpu, antrajame Fukušimos rektoriuje padėtis susiklostė kiek kitokia. Remiantis oficialiais pranešimais, šio reaktoriaus aktyvioji zona buvo aušinama naudojant vieną iš pagalbinių reaktoriaus sistemų. Tačiau ši priemonė buvo nepakankama ir slėgis reaktoriaus korpuse smarkiai pakilo. Siekiant sumažinti slėgį buvo nuspręsta dalį garo išleisti iš reaktoriaus korpuso į apsauginį gaubtą, o po to į atmosferą. Vykdant tokio pobūdžio aušinimo procedūras, slėgis apsauginiame apgaube būna keletą kartų didesnis nei atmosferinis, tačiau antradienį šis slėgis šuoliškai nukrito iki atmosferinio. Specialistai spėja, kad tai galėjo įvykti dėl apsauginio apgaubo pažeidimo, kas, greičiausiai, tapo ir viena iš priežasčių, sąlygojusių radiacinės situacijos atominės elektrinės aplinkoje pablogėjimą.
     Siekiant suvaldyti tokius įvykius svarbiausia pasiekti, kad radioaktyviųjų medžiagų į aplinką patektų kuo mažiau. Tam būtina išsaugoti vienus iš pagrindinių apsauginių barjerų, skiriančių branduolinį kurą nuo aplinkos – reaktoriaus korpusą ir jo apsauginį gaubtą. Elektrinę eksploatuojantys inžinieriai dėjo ir deda visas pastangas kad reaktoriai būtų ataušinti – buvo atvežti ir prijungti mobilūs elektros generatoriai, jūros vanduo priešgaisrinių sistemų pagalba pumpuojamas į reaktoriaus apsauginius gaubtus ir į pačius reaktorius.

PASEKMĖS


1. Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 elektrinės blokai (4, 5 ir 6 buvo išjungti planiniam patikrinimui);

2. Šiaurės rytų pakrantėje jūros vandenyje prie jėgainės aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3335 kartus viršijantis normą;
3. Buvo evakuota begalo daug žmonių 40km spindulio atstumu aplink jėgainę;
4. Fukušimos elektrinė amžiams liks nebenaudojama, o ji pagamindavo didelę dalį šalies branduolinės energijos.

Fukušimos reaktoriai

Fukušimos buvimo vieta

Fukušimos atominė elektrinė stovi and jūros kranto

Černobylio atominė elektrinė

 KAS TAI?

Černobylio atominė elektrinė buvo pastatyta Pripetės mieste, 13 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto, Ukrainoje. Elektrinėje buvo keturi RBMK - 1000 reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos.
Černobylio avarija – Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimas, įvykęs 1986 m. balandžio 26 d. Tai - iki šiol pragaištingiausia branduolinės jėgainės katastrofa.

NELAIMĖS PRIEŽASTIS

Černobylio avarija įvyko per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą; kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui, užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.
Kitą dieną, balandžio 27,  visi 55 tūkstančių Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

PASEKMĖS

1.  Iš pradžių dėl Černobylio avarijos mirė 32 žmonės. Dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau.
2.  Į atmosferą pateko apie 50–185 milijonai kiurių radionuklidų – tai keliskart daugiau radiacijos nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 m.
3.  Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota, tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. 
4.  Vėlesniais metais pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos sukeltų susirgimų, ypač vėžinių.
5. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių.