Žmonių biologinis laikrodis veikia pagal šviesos ir tamsos ciklus. Natūralios šviesos, suteikiančios gyvybingumo, poveikis organizmui nepaprastai didelis – jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nepaslaptis, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresyvi nuotaika, daugiau valgo ir priauga nereikalingo svorio. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Daugumai iš mūsų žinoma rudens depresija, kuri reguliariai pasireiškia lapkritį, drėgnu, be saulės, laikotarpiu. Tai vyksta todėl, kad mes gauname mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti, jausti apatiją. Trumpos tamsaus periodo dienos ir silpna šviesa žmogų pastūmėja žiemoti, panašiai kaip ir gyvūnus, o šviesiojo periodo šviesa suteikia energijos.
Šviesa lydi žmogų visą gyvenimą.
Šviesos srauto vienetas – liumenas (lm) , apšvietimo vienetas – liuksas (lх). Vienas liuksas – tai apšvietimas kai į 1 m2 krinta l liumeno šviesos pluoštas. Nepaisymas šviesos reikšmės sutrikdo nervų sistemą, o nepakankamas apšvietimas dar ir sutrikdo regėjimą.
Apšvietimo poveikio sveikatai tyrimų pradininkas
dr. J.Ottas teigia, kad dirbtinėje šviesoje nėra pakankamai pagrindinių ilgių bangų ir žmonės, patalpose praleidžiantys didžiąją dalį savo laiko (kai kurie net iki 90 proc.), labai stokoja natūralios šviesos, todėl būtina, kad jos patektų kiek įmanoma, nors minimaliai.
Galingiausias natūralus šviesos šaltinis – Saulė. Giedrą dieną šviesos intensyvumas siekia nuo 25 000 iki 50000 liuksų, apsiniaukusiomis dienomis – 700-1500 liuksų. Pagal higienos normas patalpų apšvietimas turėtų būti 250 – 1000 liuksų.
Natūralus apšvietimas paskaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą , kuris apskaičiuojamas pagal langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Jis neturi būti mažesnis nei 1:6 – 1:8 kambariuose ir 1:8 – 1:10 virtuvėje. Viršyti jo taip pat nereikėtų, arba langai turi būti labai sandarūs. Kitu atveju žiemą patalpose bus šalta, o vasarą per karšta. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio, kuris rekomenduotinas 1:2 arba 3:4. Ilgame kambaryje bus tamsiau, natūrali šviesa pasiskirstys nevienodai. Kambario gilumas turi neviršyti 2,5 atstumo nuo grindų iki viršutinės lango linijos.
Dera neužmiršti ir to, kad svarbiausia yra ne šviesos kiekybė, bet jos kokybė. Net ir mažas natūralios šviesos šaltinis veikia pastebimai geriau, nei didesnis dirbtinės. Manytume jog visi sutiks, kad maloniau vienos žvakės šviesa, nei vienos elektros lemputės. Natūrali šviesa turi ištisinį šviesos bangų spektrą, kitimas priklauso nuo metų sezono ir paros laiko, o dirbtinė – nekintamo tipo mechaninis svyravimas. Natūralios šviesos kaita reguliuoja kūno temperatūrą ir miego-darbinę būseną. Ilgai vakarojant intensyviai dirbtinai apšviestoje patalpoje kūnas praranda galimybę įsiklausyti į natūralius gamtos ritmus ir nepagamina miego hormono melatonino, užmigti tampa labai sunku.
Nepakankamą natūralų apšvietimą būtina kompensuoti dirbtiniu. Tinkamai jį parinkus patalpos bus gyvybingos ir taip žmogus pagerins savo sveikatos būseną. Tik nereikia užmiršti, kad ilgai būti labai ryškioje nekintančioje šviesoje būti nepatartina, būtina bent trumpam išeiti į lauką ir pabūti natūralioje šviesoje.
Kai naudojamas dirbtinis apšvietimas, jis paskaičiuojamas taip: lempučių stiprumų suma dalijama iš patalpos ploto, vatų skaičius dauginamas iš 3 ir gaunamas apšvietimas liuksais.
Dirbtinė šviesa - tai lyg natūralios saulės šviesos simbolis. Mes gyvename patalpose, kuriose žiemą dažnai net nematome saulės. Tai neigiamai veikia mus energetiškai, jei esame netaisyklingai apšviestuose kambariuose.
Gyvenamąją aplinką turime sukurti šviesią. Didesnės išlaidos už elektrą šimteriopai grįš geresne sveikata ir savijauta. Geras apšvietimas žmogui yra būtinas, turi didelę įtaką jo psichikai. Įrodyta, kad žmogaus sugebėjimas atskirti, kas jam reikalinga ar nereikalinga, mažėja, jei jis negali aiškiai matyti jį dominančių daiktų. Dauguma žmonių įvairiose situacijose negalėdami gerai matyti aplinkos jaučia nerimą ar net baimę. Bendraujant su žmonėmis labai svarbu, kad jie būtų gerai apšviesti (tik ne akinama šviesa): tuomet mūsų pašnekovai gerai suvoks savo reikšmę pokalbyje ir aktyviai dalyvaus jame.
Patalpų apšvietimas kiek įmanoma turi būti artimesnis natūraliam. Dienos metu šviesa kinta, šviesos srautai dažnai filtruojasi pro debesis ir prieš langus augančius medžius. Tai teigiamai veikia žmogų, nes monotoniška šviesa mus vargina.
Rudens ir žiemos laikotarpiu daug laiko praleidžiame namuose, todėl patalpų dirbtinis apšvietimas lemia mūsų nuotaiką, netinkamas apšvietimas gali sąlygoti padidėjusį buitinį traumatizmą ar regėjimo organo nuovargį bei įtampą.
Apšvietimo poreikis priklauso nuo darbo . Rašymui ir skaitymui reikėtų maždaug 300 lx, bendram kambario apšvietimui – 50 -75 lx, virtuvei apie 100 lx, pagalbinėse patalpose – 20-50 lx. Kai reikia didesnio apšvietimo patartina naudoti vietinį, apšviečiant tik tą vietą, kurioje dirbama. Reikia nepamiršti, kad intensyvus išskirtinės vietos apšvietimas turi derėti su visų patalpų bendru apšvietimu. Taip akys bus apsaugotos nuo pervargimo, darbas bus našesnis.Kiekviena buto patalpa turi būti apšviečiama skirtingai, įvairiai derinant vietinį ir bendrą apšvietimą.
Prieškambariai, laiptai, laiptų aikštelės turi būti gerai apšvieti vienodai pasiskirsčiusia šviesa. Laiptų pakopos turi būti gerai matomos, o šviestuvai netrukdytų lipant laiptais, už jų neužkliūtų galva ar drabužiai.
Virtuvės apšvietimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio. Maisto ruošimo darbai turi būti atliekami gero apšvietimo sąlygomis, kad išvengti traumų, įsipjovimų, įsidūrimų. Paprastai virtuvėje yra įrengiamas vienas centrinis šviestuvas patalpos viduryje, kuris užtikrina tik foninį apšvietimą. Vietinio apšvietimo šaltiniai paprastai yra montuojami spintelių apačioje. Geriausia, kad šie šviestuvėliai turėtų atskirus jungiklius ir būtų įjungiami tik esant poreikiui. Jei virš viryklės yra garų surinkimo gaubtas su šviestuvu, šios šviesos pakanka. Tokio pačio vietinio apšvietimo reikia ir kriauklei.
Vonios kambariui apšvietimo reikalavimai yra kiek kitokie. Paprastai yra įrengiamas bendras apšvietimas palubėje, kuris apšviečia visą vonios kambarį. Šviestuvas turėtų būti uždaras, kad ant jo nesikauptų vandens garai ir drėgmė. Gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas prie veidrodžio, naudojamas skutantis ar valant dantis. Naudoti šio apšvietimo makijažo atlikimui nerekomenduotina, nes tai yra dirbtinė šviesa, iškreipianti spalvų pojūtį. Esant dirbtinei šviesai atliktas makijažas gali būti per ryškus.
Svetainės ir valgomojo apšvietimas turi būti parenkamas labai individualiai, atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir funkcijas. Bendri šių patalpų apšvietimo principai yra šie: bendras apšvietimas, priklausomai nuo nuotaikos gali būti ryškus arba blausus, o būtinose vietose reikia įtaisyti atskirus sieninius šviestuvus arba toršerus. Valgomasis stalas turi gerai apšviestas.
Miegamajame reikia lengvo, neryškaus bendro apšvietimo bei reguliuojamų vietinių šviestuvėlių, kad būtų galima skaityti, nusirengti, apsirengti bei apšviesti naktį. Stalinės lempos šviesa turi gerai apšviesti knygą ir netrukdyti šalia gulinčiam asmeniui.
Vaikų kambaryje reikia stipresnio bendro apšvietimo, negu suaugusių kambaryje. Taip pat yra reikalingi vietiniai šviestuvai žaidimams ir namų darbams ruošti.
Šviestuvas – lempos ir aplink jas esanti armatūra bei gaubtai. Gaubtas apsaugo akis nuo lempos siūlo spindėjimo. Kad gaubtas atliktų savo funkciją, stalinės lempos siūlelis darbo metu neturi būti matomas. Tai ypač svarbu, pasirenkant vietinio apšvietimo lempas. Bendro apšvietimo lempos gali sudaryti:
Energetinė jėga, siejanti mus su spalvomis, buvo vadinama gyvybine energija
Dirbtinės šviesos šaltinius reikia pasirinkti labai rūpestingai. Tradicinėmis laikomos kaitrinės lemputės, sukuriančios nestiprų elektromagnetinį lauką, nuo jų sklinda šilta sveika šviesa. Blogai tai, kad neskleidžia ultravioletinių spindulių, reikalingų sveikatos palaikymui.
Liuminescencinės lempos labai populiarios darbovietėse , namuose daugiau naudojamos pagalbinėse patalpose. Nemeta šešėlių, sunaudoja mažiau elektros ir veikimo laikas beveik 6 kartus ilgesnis nei kaitrinių. Šių lempų šviesa dirgina, kelia nuovargį, vargina akis dėl mirkčiojimo, nors pastarasis beveik nematomas, skleidžia teigiamus jonus, keliančius įtampą. Mokslo studijomis įrodyta, kad liuminescencinių lempų šviesa turi ir kancerogeninį poveikį , nes jose naudojamas polichlorinbifenilas, ko pasėkoje padaugėjo melanomų, kataraktų, alergijų. Be to liuminescencinės lempos dūzgia, skleidžia didelį elektromagnetinį spinduliavimą.Dienos šviesos lempos skleidžia šviesą, artimą natūraliai, tinkamos skaitymui, jų šviesa melsva, akims labai tinka.
Ištisinio spektro lempos imituoja dienos šviesos bangų spektrą, šviečia ryškiai, būna liuminescencinio vamzdelio formos. Padengtos ypatingai, todėl šviesa panaši į Saulės, uždaroje erdvėje labai tinkamos, patartinos kamuojamiems sezoninio emocinio sutrikimo. Taip pat skleidžia ultravioletines bangas, svarbias sveikatai dėlto, kad mažina spaudimą ir skatina smegenų aktyvumą, mažina nuovargį.
Energiją taupančios lemputės – mini liuminescenciniai vamzdeliai, kurių elektromagnetinis laukas nestiprus, mirkčiojimas nejaučiamas.
Halogeninės lemputės šviečia ryškiai baltai, intensyviai. Labai kaitrios ir reikalauja specialių laidų, reikia transformatoriaus, skleidžiančio stipresnius elektromagnetinius laukus. Nepatartina arti miegamosios ir mėgstamos ilgesnio pasisėdėjimo vietos.
Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo ir supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo niūresnės patalpos, kurios veiks slegiančiai.
