Interviu su dermatovenerologe Zita Abromaitiene

     Ruošdamos fizikos mokslinį darbą apie saulės spinduliuotę, apsilankėme Klaipėdos rajono Gargždų ligoninėje ir uždavėme keletą klausimų gydytojai dermatovenerologei Zitai Abromaitienei.

Kokias ligas gali sukelti per didelė saulės spinduliuotė?

     Dėl per didelės saulės spinduliuotės žmogus gali rimtai nukentėti, gali atsirasti fotodermatitai (atviri odos uždegimai), nudegimai, kuriuos gydyti reikia daug pastangų, taip pat žmonės, kurie yra alergiški saulei, gali susirgti Saulės dilgėline. Vieni iš pagrindinių saulės spinduliuotės minusų yra odos senėjimas, išsausėjimas ir apgamų atsiradimas.

Ar yra mirtinų ligų, kurias sukeltų per didelis saulės spinduliuotės kiekis?

     Bene sunkiausia liga yra odos vėžys. Nors tai ir skamba baisiai, bet anksti nustačius ir kruopščiai pradėjus gydyti šią ligą nuo pat pirmos stadijos, galima išgyti.

Kaip nuo šių ligų galima apsisaugoti?

     Norėčiau pabrėžti, kad nuo saulės spinduliuotės pertekliaus ypač reikia saugoti vaikus, nes jų oda yra plonesnė ir pažeidžiamesnė nei suaugusiųjų. Na, o apsisaugojimo priemonės saulėtą dieną yra šviesūs rūbai, nes būtent jie atspindi saulės šviesą, taip pat skėčiai, galvos apdangalai ir įvairiausi apsauginiai kremai, kurių šiais laikais didelis pasirinkimas, galima rasti tiek skirtų vaikams, tiek sausai ar riebiai odai.

Kokį gerą poveikį daro saikingas saulės spinduliuotės kiekis?

     Saikingai būnant lauke saulėtą dieną gaminasi mūsų organizmui būtinas vitaminas D, nyksta spuogai. 

Baigiant pokalbį gydytoja priminė, kad nepamirštumėme jog ne tik vasarą, bet ir artėjančiais kovo ir balandžio mėnesiais saulės spinduliuotė taip pat yra pavojinga ir kad reikia savo oda rūpintis.

Labai ačiū šiai gydytojai už atsakymus į mūsų užduotus klausimus ir tikimės, kad ateityje turėsime progų pabendrauti su dar daugiau savo srities žinovų, kaip ši Gargždų ligoninės specialistė.

Euromelanomos diena

Jau ketvirtą kartus Lietuvoje  vyksta Euromelanomos dienos akcija, kurios metu visi norintys nemokamai galėi pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių.

Jos metu visi norintieji ir iš anksto užsiregistravusieji galės nemokamai pasitikrinti, ar neserga odos ligomis. Ypač kviečiami tie asmenys, kurių kūno odoje yra per 50 apgamų, pastaruoju metu pasikeitė jų spalva, dydis ar kontūras, jei yra neaiškus negyjantis darinys odoje, buvę odos nudegimų praeityje, dirba lauke ar dažnai būna saulėje arba yra žinomi odos vėžio atvejai giminėje. Pasitikrinti verta ir šviesiaodžiams, mėlynakiams ir strazdanotiems, kurių oda ypač jautri ultravioletiniams spinduliams. Anot specialistų, tokie asmenys dažniau serga melanoma ir odos vėžiu.

Lietuvoje įvykusių pirmųjų dviejų Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvaudavo daugiau nei 40 dermatologų iš daugiau nei 30 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų. Tiek 2008 m., tiek ir 2009 m. Euromelanomos dieną buvo patikrinama beveik 1500 pacientų, iš kurių 20-30 žmonių įtarta odos melanoma, 40-45 pacientų diagnozuotas odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 200 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.

http://www.euromelanoma.org

Tai įdomu!

Niukaslo ir Mančesterio Universitetų mokslininkai teigia, jog pomidorai gali padėti gydant skausmingus saulės nudegimus, o taip pat sumažinti odos senėjimą.

Tyrėjai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 20 žmonių. Mančesterio mokslininkai paprašė 10 savanorių kasdien valgyti po 5 pomidorų pastos šaukštelius (55 g) ir papildomai 10 gramų alyvuogių aliejaus. Kiti 10 dalyvių turėjo vartoti tik alyvuogių aliejų. Tiesa, tyrimo pradžioje ir pabaigoje dalyviai buvo veikiami ultravioletiniais spinduliais. Bandymas vyko 12 savaičių. Rezultatai parodė, jog pirmosios grupės savanoriams net 33 procentais sumažėjo UV spindulių poveikio bei nudegimų tikimybė, palyginus su antrąją tiriamųjų grupe.

Pomidorų pasta naudojama picų paviršiams tepti, gaminama iš itin didelio virtų pomidorų koncentrato, kuriame gausu likopeno. Specialistai vertingas pomidorų savybes aiškina būtent dėl juose esančio antioksidanto - likopeno. Daugiausia jo yra pomidorų odelėje. Likopenas turi savybę neutralizuoti kenksmingas odos struktūros molekules, kurios gali sukelti pirmalaikį senėjimą bei odos vėžį. Likopenas pomidorams suteikia raudoną spalvą. Ankstesni tyrimai parodė, jog virtuose pomidoruose daugiau likopeno medžiagos, nei žaliuose.

Tuo pačiu Niukaslo Universiteto specialistų bandymai parodė, kad likopenas apsaugo odos mitochondrijų DNR nuo žalingo saulės poveikio. Šių ląstelių sutrikimas taip pat susijęs su odos senėjimu. Mitochondrijos - gyvybiškai svarbios odos ląstelių organėlės (ne tik odos, bet ir visų kitų mūsų organizmo audinių ląstelių), kurių funkcija - absorbuoti deguonį ir gaminti energiją. Odos ląstelių gyvybingumas priklauso nuo aprūpinimo pakankamu kiekiu energijos, gaminamos mitochondrijose: kuo mitochondrijos aktyvesnės, tuo sveikesnė ir gyvybingesnė oda, tuo efektyvesni jos gynybiniai mechanizmai.

Vartodami pomidorų pastą nepasislėpsite nuo saulės ir nepasiekiami kenksmingų jos spindulių, tačiau apsisaugosite.

http://www.sos03.lt

Kremai nuo saulės

Odą veikiančių UV spindulių intensyvumą mažina apsauginiai kremai nuo saulės. Šių gaminių veiksmingumas nurodomas etiketėse. Jis skirstomas į kategorijas: „mažas" - iki 10 SPF, „vidutinis" - 10-20 SPF, „aukštas" - 25-35 SPF, ir „labai aukštas" - 40-50 SPF. SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Jei pa­ra­šy­ta SPF 15, va­di­na­si, bū­ti sau­lė­je ga­li­ma 150 mi­nu­čių (15x100). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba odą reikia dažniau tepti apsauginiu kremu.

Atsižvelgiant į tai, kaip greitai oda įdega, Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda, kuri skiriasi apsaugos reikalingumu:

• I tipas - per 10 minučių oda neįdega, o nudega, atsiranda pūslelės (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės). Bū­ti­na ap­sau­gos prie­mo­nė ne ma­žes­nio kaip 30 SPF.
• II tipas - oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, strazdanotos odos). Bū­ti­na ap­sau­gos prie­mo­nė ne ma­žes­nio kaip 25 SPF.
• III tipas - oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės). Bū­ti­na ap­sau­gos prie­mo­nė ne ma­žes­nio kaip 15 SPF.
• IV tipas - oda įdega stipriai ir greitai, beveik niekada nenudega (žmonės, kurių veido oda, akys ir plaukai yra tamsūs). Bū­ti­na ap­sau­gos prie­mo­nė ne ma­žes­nio kaip 8 SPF.

Kremai nuo saulės būna trijų tipų: blokuojantys saulės spindulius, sugeriantys arba kombinuoti. Blokuojantys UV spindulius kremai atspindi saulės spindulius nuo odos, sugeriantys UV spindulius kremai savo sudėtyje turi medžiagų, absorbuojančių kenksmingus saulės spindulius, o kombinuoti kremai nuo saulės sudėtyje turi ir blokuojančių ir absorbuojančių UV spindulius komponentų.

Rekomenduojama apsauginiu kremu nuo UV spindulių teptis kas dvi valandas, o jei maudotės, gausiai prakaituojate, būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Teptis apsaugos priemonėmis reikėtų prieš naudojant makiažo priemones, apsaugos priemones nuo vabzdžių ir kt. Visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo (t.y. apie 6 arbatinius šaukštelius).

Renkantis kremą nuo saulės reikėtų atsižvelgti į odos tipą, tačiau dermatologai pataria naudoti kremus, kurių SPF yra ne mažiau 15. Jautriai, linkusiai į alergiją odai apsaugoti patartina rinktis apsaugos nuo saulės priemones, kurios yra be kvapiųjų medžiagų ir pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Sausai odai labiau tinka apsauginiai kremai ir tepalai, riebesnei odai - losjonai. Reikėtų rinktis atskiras priemones veidui, kūnui ir daugiau apsaugos reikalaujančioms lūpoms bei paakiams. Pavyzdžiui, kremu, skirtu apsaugoti kūno odą, veido tepti nerekomenduojama. Jei apsisaugoti nuo saulės nepavyko ir oda nudegė, reikia patepti specialiais pieneliais ir kremais skirtais saulės nudegintai odai.

http://www.sos03.lt

Patarimai

Kaip elgtis nudegus saulėje
Pirmoji pagalba. Pirmosios pagalbos
tikslas:

• Sustabdyti pažeidimo procesą, t. y.kuo greičiau pasitraukti į pavėsį.
• Atvėsinti žaizdą. Jei nudegė nedidelis odos plotas – vėsinti tekan­čiu vandeniu. Vėsinimas stabilizuoja putliąsias ląsteles, neleidžia atsipalaiduoti histaminui. ne ­reikėtų tam naudoti ledo, nes ypač stiprus šaltis sukelia kraujagyslių spazmą, o tai tik dar labiau padidina pažeidimą. Jei nudegęs plotas didelis, verčiau nešaldyti, o tik pasitraukti į pavėsį ar kokią vėsesnę patalpą, nes gali išsivystyti hi­potermija (ypač vaikams).
• Malšinti skausmą. nudegus dir­ginamos nervų galūnėlės, dėl to ima skaudėti. nudegusio plo­to vėsinimas ir paprastas tvars­tis paprastai apmalšina skausmą.Jei to nepakanka, galima išgerti skausmą malšinančių vaistų.
• Pridengti žaizdą. Jei pažeistos odos plotas nedidelis, jį galima pridengti steriliu sausu tvarsčiu.

Tad apsisaugoti nuo žalingo saulės po­

veikio galima šiais būdais:

• Vengti tiesioginių ir netiesioginių saulės spindulių. Kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus neturėtų visai būti veikia­mi tiesioginių saulės spindulių.
• Būtina naudoti apsauginius kre­mus nuo saulės. Iki šiol dar nė­ra vieningos nuomonės, ar šie kremai yra saugūs kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų odos re­zorbcinės savybės gali būti begalo skirtingos, vaistus metabo­ lizuojančios ir išskiriančios or­ganų sistemos nėra pakankamai subrendusios.
• Reikėtų vengti būti saulėje nuo 10 iki 16 valandos. Beje, debe­suotą dieną UV spinduliavimas sumažėja tik 20–40 proc. Įdomu tai, kad lango stiklas užblokuoja beveik visus UVB ir mažiausiai pu­sę UVA spindulių.
• Tinkami drabužiai – paprasčiau­sia ir praktiškiausia apsaugos priemonė. Svarbu nepamirš­ti galvos apdangalų bei akinių nuo saulės.

Saulės šviesos žala

Saulės šviesa skiriama į:

• matomąją šviesą, kurios bangos ilgis svy­ruoja nuo 400 nm (violetinė) iki 700 nm (raudonoji),
• ilgesnius infraraudonuosius spindulius (IR), kurių bangos ilgis > 700 nm (jie atsakingi už šilumą) ir
• trumpesnius ultravioletinius spindulius (UV), kurių bangos ilgis < 400 nm.

Ultravioletiniai spinduliai dar skiriami į tris grupes:

• UVA, kurių bangos ilgis 320–400 nm, dar vadinamus juodąja (nematoma) šviesa;
• UVB, kurių bangos ilgis 290–320 nm, kurie geba prasiskverbti giliau į odą;
• UVC, kurių bangos ilgis < 290 nm

UVB spinduliai sudaro tik 0,5 proc. saulės šviesos, tačiau y­ra atsakingi už daugumą ūminių ir lėtinių sveikos odos pažeidimų. Daugumą UV spindulių absorbuoja stratosferos ozonas.Visiems žinoma, kad ultravioletinė radia­cija gerokai stipresnė vasarą nei žiemą, taip pat vidurdienį nei ry­te ar vėly­vą popietę, in­tensy­vesnė ties pusiauju ir aukštumose.

Saulės poveikis odai

Veikiamos saulės spindulių, išsiplečia krauja­gy­slės ir padidėja į odą pritekančio kraujo tū­ris, sukeliantis eritemą (odos paraudimą). Mi­nimali eriteminė dozė (sukelianti odos erite­minę reakciją) priklauso nuo odos tipo ir sto­rio, epidermy­je esančio melanino kiekio bei odos gebėjimo gaminti melaniną, paveikus saulės spinduliams, bei saulės spinduliavimo intensy­vumo. Kaip žinome, y­ra skiriami šeši odos reakcijos į saulės poveikį tipai.

Įdegis saulėje

Odos įdegis  y­ra apsauginė organizmo reak­cija į saulės spindulių poveikį. Tiesioginis (betarpiškas) įdegis arba betarpiškas  pigmen­tinis odos patamsėjimas saulėje tai – laiki­nas pilkšvai rudas odos spalvos pasikeitimas, kurį sukelia UVA ir tam tikro ilgio matomo­sios šviesos bangos. Šis poveikis prasideda jau esant saulei, maksimumą įgauna spindu­liavimo pabaigoje ir trunka įvairų laikotarpį, kuris priklauso nuo saulės spindulių poveikio trukmės ir intensy­vumo. Šiame etape melani­nas nesigamina. Vėly­vasis įdegis susiformuoja praėjus 24–48 val. po UV spindulių poveikio, maksimumą pasiekia 7–10 dieną ir gali išlikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Šį įdegį lemia padidėjusi naujo melanino gamy­ba.

Saulės žala

Nemelanominis odos vėžys. Per tam tikrą lai­ką sukaupta saulės spindulių dozė  y­ra la­bai svarbi vy­stantis nemelanominiam odos vėžiui. Jam priskiriamos bazalinių ir žvy­ninių ląstelių karcinomos. Daugiau nei 90 proc. ne­melanominio odos vėžio atvejų sukelia UVB spindulių poveikis. Tai viena dažniausių pikty­­binio naviko formų, laimei, retai y­ra mirtina, nebent esti negy­doma. Paprastai nemelano­miniu odos vėžiu suserga šviesiaodžiai žmo­nės, jis nebūdingas tamsiaodžiams. Ši vėžio forma reta vaikų amžiuje, nes nesti ir jį pre­disponuojančių veiksnių.Piktybinė odos melanoma. Odos pikty­binės melanomos vy­sty­muisi  y­ra svarbus didelio kiekio saulės spindulių poveikis, kuris gali būti ir epizodinis bei paly­ginti nedažnas. Nors melanoma y­ra gerokai retesnė nei minėtos dvi odos vėžio rūšy­s, bet y­ra labai rimta medici­nos problema. Pastaraisiais metais tikimy­bė per gy­venimą susirgti melanoma sparčiai didėja. Jei 1930 m. tokia tikimy­bė buvo 1 iš 1500, tai 2000 m. ji jau tapo 1 iš 75 (JAV duomeny­s). Nors tuomet, kai liga nustatoma anksti, išgy­venamumas 

y­ra didelis, o metastazavusi melanoma lemia blogą prognozę.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma. Per 2008 metus Lietuvoje užregistruota apie 250-300 naujų atvejų. Pastebima, kad vis daugiau šia liga suserga jaunesnio amžiaus žmonių. 

Dėl soliariumų poveikio, kuriuose didžiausią dalį sudaro UVA spinduliai, odai kol kas vie­ningos nuomonės nėra, tačiau kai kuriuose ty­­rimuose melanomos rizika padidėjo. Švedijoje atliktuose ty­rimuose nustaty­ta, kad jaunes­niems nei 30 metų asmenims, soliariume ap­silankantiems daugiau nei 10 kartų per me­tus, melanomos išsivy­sty­mo rizika padidėja daugiau nei aštuonis kartus.

Fototoksinis ir fotoalerginis poveikis. As­menims, kurie tuo pačiu metu vartoja kokius nors vaistus vietiškai ar sistemiškai ir būna saulėje, gali išsivy­sty­ti didesnio jautrumo reakcijos – jos vadinamos cheminiu fotojau­trumu. Fototoksiškumas – tai tam tikra che­minio fotojautrumo forma, kuri nepriklau­so nuo imuninės organizmo reakcijos, nes gali atsirasti jau pirmojo kontakto su chemi­niu veiksniu metu. Dauguma fototoksinių veiksnių akty­vuojasi veikiant 320–400 nm ilgio saulės spinduliams. Fotoalergija esti įgy­ta pakitusi organizmo reakcija, susijusi su antigeno­antikūno ar ląstelinio didesnio jau­trumo reakcijomis.

Dėl tokio nepageidaujamo poveikio žmo­nės, vartojanty­s vaistus ar tepalus, kurie ga­li įjautrinti organizmą saulės spinduliams (lentelė), turėtų kaip galima vengti bet kokio saulės spindulių poveikio, įskaitant ir dirbtinius UV­A spindulių šaltinius. Kontakto su saule pasekmės gali būti tik nemalonios kos­metinės (įvairūs bėrimai) ar net pavojingos gy­vy­bei.

Nepageidaujamas saulės spindulių reakci­jas gali sukelti ir kontaktas su tam tikrais au­galais ar maisto produktais (pvz., citrinomis, figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, pas­tarnokais ar morkų sultimis, rūtomis). Tai va­dinama fitofotodermatitu. Paprastai iš pradžių ky­la eriteminė alerginė reakcija, kartais tokia stipri, kad susiformuoja net didžiulės sky­sčio pripildy­tos pūslės.

Odos senėjimas. Piktnaudžiaujant saule ir nenaudojant jokių apsaugos priemonių, ilgai­niui atsiranda anksty­vų raukšlių, oda išplonėja ar sustorėja. Kumuliacinis saulės spindulių poveikis mažina odos elastingumą, dėl to su­drimba skruostai, pagilėja veido odos raukšlės, ilgainiui pakinta odos spalva.

Poveikis akims. Daugiau nei 99 proc. sau­lės spindulių suaugusiems asmenims absor­buoja priekinės akies struktūros. Todėl UV spin­duliai gali sąly­goti amžinę kataraktą ar gelto­nosios dėmės degeneraciją, sparninę plėvę, fotodermatitą ir aplink akis esančios odos vėžį. 

Kūdikiams ir vaikams iki 10 metų amžiaus gali padidėti tinklainės pažeidimo rizika, nes šiame amžiuje lęšiukai labiau praleidžia žalin­guosius matomos šviesos mėly­nuosius bei UV spindulius.