METEORITAI

Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Per visą Žemės istoriją meteoritai nuolatos krito ant žemės paviršiaus. Kai kurie šių kritimų buvo katastrofiški. Žuvo beveik visi gyvi organizmai. Kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje. Tik dideli meteoritai palieka susidūrimo žymes – kraterius. Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų. Šis meteoritas yra Namibijoje, Grootfonteino miesto pakraštyje, pavadintas Hoba fermos, kurioje buvo rastas, vardu (Hobos meteoritas).



Meteoritų tipai

Pagal mineralinę sudėtį meteoritai skirstomi į:

• akmeninius (labiausiai paplitę); 
• chondritus (Chondritais vadinami dėl juose esančių chondrulių, sferiškų silikatinių darinių. Chondrulių skersmuo nedidelis – vos iki 1 mm, bet kartais pasitaiko ir didesnių. Chondrulės dažniausia būna tokios pačios cheminės sudėties kaip ir rišančioji medžiaga, skiriasi tik kristalinė jų struktūra. Manoma, kad chondritai susidarė planetiniame ūke, netoli Saulės, vukstant kondensaciniams ir akreciniams procesams); 
• achondritus (Achondritinių meteoritų yra žymiai mažiau. Tai greičiausia kitų planetų asteroidų skeveldros); 
• geležies-akmeninius; 
• palasitus; 
• mezosideritus; 
• geležinius ( Geležiniai meteoritai sudaryti iš geležies-nikelio lydinio. Geležiniai-akmeniniai meteoritai yra tarpinė klasė tarp akmeninių ir geležinių meteoritų). 

Lietuvos teritorijoje nukritę meteoritai

• Juodžių meteoritas nukrito 1877 m. Panevėžio apylinkėse. Šio meteorito pagrindinė dalies vieta nežinoma (atrodo, kad Lietuvoje jo pavyzdžių nėra). 50 g gabalėlis saugomas Rusijos Vernadskio Geochemijos institute, 4,6 g gabalėlis – Rusijos Mokslų Akademijoje. Keli nedideli gabaliukai – Paryžiaus, Londono, Vienos ir Čikagos muziejuose. Manoma, kad kiltinis šio meteorito kūnas – Hermio asteroidas. Šis meteoritas priskiriamas achondritams. 
• Akmenės meteoritas nukrito 1908 m. gegužės 25 d. Akmenės apylinkėse. Svoris apie 1 kg, likimas nežinomas. Jo gabalai galėjo patekti į Jelgavą, Rygą ir kitur. 
• Naujojo Projekto meteoritas (Novy-Projekt) nukrito 1908 m. Žemaitijoje. Buvo rastas 1 kg svorio gabalas. Šio meteorito buvimo vieta nežinoma. Tai įprastas chondritas. 
• Žemaitkiemio meteoritas. Nukrito 1933 metais. Kritimą stebėjo daug žmonių. Buvo surasti 22 šio meteorito gabalai. Bendras meteorito svoris – 44,1 kg. Didžioji dalis saugoma Vilniaus universitete, 1,1 kg Rusijos mokslų akademijoje, 2,1 kg Čekijos muziejuje, 0,6 kg Londono muziejuje. Meteoritas priskirtas chondritų klasei.
• Andrioniškio meteoritas (arba Padvarninkų)

[taisyti]
Šalia Lietuvos teritorijos nukritęs meteoritas

• Zabrodės (Zabrodje, Vilno, Vilna, Zabrode) meteoritas 

Nukrito 1893 m. dabartinėje Baltarusijoje, Dzeržinskio rajone, Minsko srityje. Buvo saugomas Vilniuje, tačiau po įvairių karinių konfliktų ir revoliucijų dingo. Keli gabalėliai buvo perduoti Odesos universitetui (apie 300 g), Vienos muziejui (apie 5 g) ir Britų nacionaliniam muziejui (5 g). Prieš šešiasdešimtuosius XX a. metus surasta pagrindinė meteorito dalis Vilniaus universitete, kur dabar ir saugomas (apie 3,8 kg). Dalis šio meteorito vėliau parduota Rusijos mokslų akademijai (81 g), Lietuvos geologijos ir mineralogijos institutui (apie 32,2 g), Kanados Geologijos tarnybai (30,7 g), Vienos muziejui (5 g), Londono muziejui (3 g). Pagal sudėtį šis meoritas priskirtas chondritams.

Meteoritų nuotraukos:

Manoma, kad prieš 65 milijonus mettų į Žemę nukrito 10 km skersmens meteoritas. Dėl jo žuvo dinozaurai.

Sichotė Alinio meteoritas krito kaip geležinių meteoritų lietus 1947 vasario 2 d. Rusijoje ir susidarė apie 100 kraterių, kurių didžiausias skersmuo 28 m..

Arizonos krateris JAV - pats didžiausias meteorito, kritusio į Žemę prieš 49 tūkstančius metų, pedsakas. Kraterio skersmuo 1186 metro, gylis apie 250 metrų.