Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui.
Mūsų – Saulės sistemoje – kometos turi ištįsusias elipsines orbitas, kurių afeliai yra už Plutono. Ten yra vadinamoji Koiperio–Edžvorto juosta, o jos kometoidai dar vadinami koiperoidais
*afelis (toliausias orbitos taškas).
![]() |
Periodinės kometos orbitos. Kometos nutolsta daug toliau už Plutoną |
Kometos sandara
Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys: branduolys, galva (susidaro kometos priekyje) ir uodega. Galva ir uodega susidaro tik kometai priartėjus prie Saulės.
Kometos branduolys
Branduolį sudaro sušales vanduo, silikatai, dulkės, į ledą sustingusios dujos (anglies dioksidas, metanas ir kt.). Branduolys yra labai mažas, paprastai būna apie 10 km skersmens.
Kometos branduolys pirmą kartą buvo pamatytas 1986 m., automatiniam zondui "Džotas" perdavus Halio kometos nuotraukas. Joje matyti tamsus 8 km ir 15 km dydžio uolienos gabalas, iš kurio pasisukusios į Saulę pusės trykšta dujų fontanai.
Kometos galva ir uodega
Galva ir uodega susidaro tik kometai priartėjus prie Saulės, kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo Saulės, šios dalys pamažu išnyksta. Uodegos ilgis gali būti net didesnis už Jupiterį. Uodegos yra dviejų rūšių - dujų (mėlynoji) ir dulkių (baltoji). Dažniausiai dujų uodegos yra tiesios, o dulkių - išlinkusios. Visos uodegos nutįsta į priešingą Saulei pusę.
Dulkės ir dujos
Kometos uodega ne šviečia, o tik atspindi Saulės šviesą. Kometos dulkelėse gausu anglies ir silicio, o dujose yra daugiausia vandens garų. Išsklaidyti Saulės, jie sudaro dešimties milijonų kilometrų skersmens vandenilio debesis.
Žodis „kometa“ yra kilęs iš graikų kalbos, kur kometes reiškia „ilgaplaukis“ (aster kometes – ilgaplaukė žvaigždė) – tai yra užuomina į kometos uodegą.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą