Žinomiausia radiacijos pasekmės

Žinomiausia iš visų ilgalaikių radiacijos pasekmių yra kraujo vėžys, arba leukemija. Radionuklidai stroncis (90) ir cezis (137) kaupiasi kaulų audiniuose ir padidina vėžio riziką. Pasak ekspertų, šios medžiagos ypač pakenkia kaulams, nes organizmas jas supainioja su kalciu ir įprastų fiziologinių procesų metu įterpia į raumenų ir kaulų audinius.

Tai labai pavojinga, nes kaulų čiulpuose formuojasi naujos kraujo ląstelės. Šį procesą sutrikdžius jonizuojančiam spinduliavimui, kraujo ląstelių gamyba gali tapti nebekontroliuojama ir atsirasti leukemija. Tuo pat metu stroncis (90) ir cezis (137) padidina ir kaulų vėžio riziką.

Prieš šitas pasekmes žmogus beveik bejėgis. Jis gali tik stengtis kaip įmanoma sumažinti spinduliavimo poveikį, laikydamasis pakankamu atstumu nuo spinduliavimo šaltinio. Japonijoje buvo evakuoti žmonės, gyvenantys aplink reaktorių 20 km spinduliu. Bet kai kurie ekspertai mano, kad šitas atstumas per mažas.

Beveik bejėgiai žmonės yra ir prieš plutonį (239). Pasak pranešimų, iš Fukušimos reaktoriaus galėjo nutekėti ir ši medžiaga, nes trečiajame elektrinės reaktoriuje keletą mėnesių buvo naudojamas vadinamasis oksidų mišinio kuras, kurio sudėtyje yra plutonio.
Pakanka įkvėpti vos 40 milijardinių jo gramo dalių, ir organizmas gaus ūmią 15 milisivertų spinduliavimo dozę. Tai sukelia sunkią spindulinę ligą, per keletą dienų galinčią pasibaigti mirtimi. Bet čia radioaktyvusis plutonis turi šiokių tokių privalumų. Jis priklauso prie alfa spindulių šaltinių. Tai reiškia, kad plutonio spinduliavimas oru sklinda tik keletą centimetrų ir gali būti visiškai sustabdytas, pavyzdžiui, popieriaus lapu ar medžiagine pirštine.

Kiek lengviau žmonėms apsisaugoti nuo jodo (131) poveikio – kalio jodido tabletėmis, kuriomis dabar Japonijos valdžios institucijos stengiasi aprūpinti gyventojus. Jodas (131), kaip ir neradioaktyvus jodas (127), organizmo kaupiamas skydliaukėje. Didžiausia dalis Černobylio radioaktyviųjų dalelių 1986 m. pateko į dabartinės Baltarusijos teritoriją. Praėjus dešimčiai metų po katastrofos, čia 424 vaikai susirgo skydliaukės vėžiu. Tai atitinka 3,5-4 vėžio atvejus 100 tūkst. vaikų – dešimt kartų daugiau, nei pasaulio vidurkis.

Bet jodo tabletės apsaugo tik tuomet, jeigu jos išgeriamos laiku, dar prieš užteršimą radiacija, ir pakankamomis dozėmis. Tokiu būdu skydliaukė prisotinama jodo ir nebepriima naujo, radioaktyvaus jodo. Bet nežinia, ar Japonijos žmonės, gyvenantys arčiausiai reaktorių, laiku išgėrė tabletes.

Šiuo metu galima tik spėlioti, kokią žalą sveikatai Japonijoje padarė nematomasis priešas – radiacija. Viskas priklauso ir nuo to, kokia padėtis reaktoriuose bus toliau, ir ar neįvyks atominė katastrofa, kurios bijomasi labiausiai.